- šiušus
- šiušùs, -ì adj. (4) DŽ1, NdŽ, šiūšùs (4), šiū̃šus (4) Šš
1. šiušą, šiurpą keliantis, šaltas, vėsus: Šiandie tokis oras šiūšùs Ml.
šiušù n., šiūšù: Papūtė vėjas, ir pasdarė šiūšù Slk. Kai par orą perejau, teip šiūšu pasdarė Švd. Da vakarais šiūšu Vdš.2. keliantis baimę, nejaukus: Einu pro šalį, girdžiu – šiū̃šus rėksmas Žmt. Šiū̃šus daiktas, kiek žmonių Žmt. Šiūši tyla slankiojo po miegantį mišką rš. [Žaibai] visą vidų savo šiušia šviesa perveria rš.šiušù n. NdŽ; TDrVI65, Čk, šiū̃šu Mlt, Žmt: Einu viena par laukus – šiū̃šu, bijau Vdš. Pro eglynelį einant šiū̃šu pasdarė Švnč. Atejo visas kruvinas, šiūšu žiūrėt Šš. O kaip ten buvo šiušu! Št. Mes privalome džiaugtis: žemėje liktų šiušu be aidijų P.Vaičiūn. ║ nusistebint daugumu: Šiūšu, kas žmonių buvo! Ldk. Šiūšu, kas privažiavo kareivių! Šš. Valų miške šiū̃šu vilkų Blnk.3. labai didelis: Šiūši pusnis privaryta Žmt. Šiū̃šus lietus buvo Žmt.
Dictionary of the Lithuanian Language.